sulaikyti

sulaikýti tr. 1. suturėti rankomis: Ašiai ardavau mažas, nesulaikýdavau dar žagrės Ds. Jei gyvas sulaikyti nevaliosiu, – lavonas mano kelią jam pastos! B.Sruog. | refl.: Aš jauna mergelė, o susilaikiau, močiutės dukrelė, o susilaikiau už raudonos roželės BsO184. 2. neleisti kam kur nueiti, nubėgti, priversti likti vietoje: Niekaip negali gyvulio sulaikyti Slč. ^ Greičiau vėją sulaikysi, negu žmones nutildysi TŽV622. Šaukštu ežero neišsemsi, upės tvora nesulaikysi TŽIII386. Geras arklys ne vejamas, bet sulaikomas bėga KrvP(Šk). Marčios kasos nesupinamos, žirgas nesulaikomas (ugnis ir dūmai) LTR(Zp). 3. sustabdyti, neleisti kam ką daryti, sutrukdyti kokį veiksmą: Nuosravas sutrina ir deda, kad kraują sulaikýtų Gdr. Gal tą tinimą sulaikys šaltas vanduo Rdm. Lietus nesulaikomas daiktas Rm. Mes garlaiviais plauksime, požemiais bėgsime, – te nieks sulaikyt mus nebando! S.Nėr. Veltui mėgino didysis viziris sulaikyti valdovą nuo jo baisaus žiaurumo J.Balč. Nebsulaikysi naujo kilimo, nors jį pasveikint tau ir baisu Mair. Mūsų nesulaikė sunkumai, mes ėmėmės darbo rš. Dvasių viešpatie, aš labai žemai prašau sulaikyti savo rūstybę J.Balč. Nesulaikoma rauda išsiveržė iš jo krūtinės rš. Mergaitė iš visų jėgų stengėsi sulaikyti juoką Rz. Žmonės, sulaikę kvapą, sekė šią nepaprastą dvikovą rš. Sulaikiau alsavimą, kad jo neišgąsdinčiau rš. Kai jis įsismagina, tai niekas jo nebegali sulaikyti GK1939,152. | Žmonės manęs nesulaikė, tik sulaikė tavo mėlynos akelės, tavo gelsvos kaselės V.Krėv. ^ Dantys liežuvį sulaiko KrvP(Jnš). Eina pamažu, kai darban, kojų nesulaiko – iš darbo KrvP(Glv). | O jų akys buvo sulaikytos (negalėjo matyti), kad jo nepažino brš.

nesulaĩkomai adv.: Pro langą nesulaikomai liejasi rytmečio saulė rš. | refl.: Tiltus sugriovė per upę, tai priešas da susilaikỹs, o namus sugriovė, tai eis pas kitus Vv. | Nuo Panevėžio susilaikiau (nebevažiavau) – ėmė tėvas ir apsirgo Rm.

4. refl. susivaldyti, susitvardyti: Nebesusilaikė Juzukas, atsisveikindamas su tėveliu, ėmė balsu raudoti rš. Ko į akis žmogui nedrįsti sakyti, nuo to ir už akių reikia susilaikyti rš. ^ Geriau čėsu susilaikyti, negu vėliau gailėtis KrvP(Rtn). 5. priversti pasilikti kur: Kitą dieną po savo sugrįžimo sultonas plačiai apsakė namiškiams visus nutikimus, sulaikiusius jį taip ilgai svetur J.Balč. Lietus sulaikė svečius, neatvažiavo Ėr. Marškinių siuvimas ją ir namie sulaikė J.Jabl. 6. palikti, neatiduoti: Merga ne rugių aruodas, nesulaikysi blogiem metam: kad atsitinka vieta – leisk NžR. | Šį mėnesį man už skolą sulaikė visą algą GK1939,152. | Jie turi nuodėmes atleisti arba sulaikyti SkvJn20,23(komentarai). ║ palikti be eigos: Sulaikyti prašymas, skundas VĮ. ║ nepraleisti: Žodyno pirmąjį tomą sulaikė tarybinė cenzūra rš. 7. padaryti, kad išliktų, neišnyktų: Taigi senovės savotiškos kultūros žymes sulaikė dūminė gryčia ir pilka sermėga LTII108. | refl.: Viršuj epidermis gerai susilaikęs, apačioj jis pradeda nekrotizuotis rš. 8. neleisti iširti, laikyti tvirtą: Lankas kibirą sulaĩko KII382. | refl.: Kibiras dar susilaĩko, dar neyra KII383. 9. sutaupyti, neišleisti, nesuvartoti: Jau sulaiko Šimonienė sviesto turgui, žinoma, namie apsieina šykštokai I.Simon. Kad kas grūdų lig pavasario sulaĩko, tai daug užpelno Jnšk. Daug yra žmonių, kurie niekaip nemoka sulaikyti liekamojo skatiko rš. Pasisiūs liuob batus [tėvas] ir sūnuo sulaikýs (pats nesudėvės) Krš. | refl. tr., intr.: Ar daug pinigų dėdė susilaĩkė? Up. Pigi paršeliai: susilaikė visi (nebuvo parduoti), laukė, kol brangesni būs Vvr. 10. suimti, areštuoti: Jei reikia, vyresnysis turi sulaikyti jaunesnįjį ir pristatyti jį tiesioginiam viršininkui arba komendantui rš. Germanai, kai grįžom pabėgėliais, mumis sulaĩkė, iškrėtė vežimus Jnšk. 11. patalpinti: Kas gal taip daug galvų po viena kepure sulaikyt? K.Donel¹. 12. refl. balsuojant nepareikšti nuomonės nei prieš, nei už: Balsavimas davė tokius rezultatus: prieš N – 9 balsai, už – 4, kiti susilaikė rš. 13. Vj, Sdk nušerti, nupenėti, užauginti: Arklį labai gerai sulaikė, būtų ant šeštinio ėmęs šimtų dešimtį Vaižg. Tavo meitėlis sulaikytas buvo, kad tokie stori lašiniai Ds.

◊ kal̃bą sulaikýti netekti žado: Tėvui kalbą sulaikė Rm.

liežùvį sulaikýti neplepėti, ko nereikia: Bet neįstengiu aš liežuvio sulaikyti rš. Bobiškas liežuvis nesulaikomas V.Kudir.

\ laikyti; aplaikyti; atlaikyti; dalaikyti; įlaikyti; išlaikyti; nulaikyti; palaikyti; perlaikyti; pralaikyti; prilaikyti; sulaikyti; užlaikyti